BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Cepelinai “Žaldokynėje”

Na, nutinka kartais lyg tyčia - užsimanai cepelinų. Sėdėjom Rotušės aikštėje, “Amatininkų” terasoje, o už nugaros užsieniečiai šveitė cepelinus. Tada dar buvo ankstoka pietauti, bet bevaikštant po Senamiestį apsėdo mintys apie pietus ir būtent … cepelinus. Ir pasirink Tu man šitaip - nuvažiavom net į Molėtų plente įsikūrusią “Žaldokynę”. Pagalvojom, kad tiek kartų teko pravažiuoti pro šalį, gal gi vertą nors kartą ir užvažiuoti. Tai ir užvažiavom. O dabar “užvažiuosiu” aš.

Įėjome ir pustuščius palocius ir kurį laiką dairėmės. Ne taip paprasta pačiam susigaudyti kai tokia prieblanda ir gausybė pertvarų. Kai jau akys prisitaikė prie “liaudiško” patamsio - priėjo padavėja ir pasiūlė porą staliukų dviems. Hm… nuvedė į tokią kaip ir atskirtą kamurkėlę, kur jau sedėjo viena kompanija. Prisėdom, bet pasijutom kažkaip nelabai kaip - puikiausiai girdi ką kalba prie gretimo staliuko, o ir Tavo kiekvienas žodis raiškiai nuskamba. Savarankiškai persikraustėm prie kito staliuko ir pradėjom laukti padavėjos. Laukėm, laukėm. Perskaitėm visą menių ir rašynėlį apie pirtį - kaip niekas neateina, taip neateina. Pradėjo kirbėti mintis, kad reikia sprukti į gretimais įsikūrusį armėnų restoraną “Arax” (apie jų skanėstus - vėliau). “Žaldokynės” padavėjos, tikriausiai pajutusios mūsų mintis, iškart prisistatė. Na, užsisakėm natūralų sultinį su kibinu, tirštą baravykų sriubą, vėdarus ir cepelinus. Pasiėm sulčių ir “Žaldokynės” alaus bokaliuką (sakė, kad jį verda “Švyturys”).

Sriubas atnešė greitai. Dėl sultinio natūralumo gal ir nesiginčysiu. Gal jis buvo natūralus. Bet vat, baravykienė labiau priminė miltais sutirštintą košę. Kaip sugebėjau įmatyti toje prieblandoje - sriubą sudarė: šiek tiek baravykų, daug svogūnų ir nemažai baravykų skonio košės. Sotų ir nelabai skanu. Antrą kartą nevalgyčiau.

Antrų patiekalų teko šiek tiek palaukti, bet taip ir turi būti. Vėdarai. Na, normalūs. Tik sumaišė padažus (bet kam nenutinka?). Cepelinai… hm… tokie be įkvėpimo. Jaučiasi, kad nelabai su druska, tik vanduo, kuriame virti, sūdytas buvo. Vieną suvalgiau, bet antrasis buvo tik pusiau išviręs. Suprantu, kad gali nesigauti sudėtingi patiekalai, bet sugadinti cepelinus - tai jau meistriškumas.

Labiausiai stebino kiekvieną kartą prieinanati vis kita padavėja ir tas pats klausimas - “ar skanu?”. Hm… kaip čia švelniau pasakius? “Ne”.

Neskanūs pietūs 2 žmonėm kainavo ~50 Lt.

cepelinai
P.S. Reikia pradėt nešiotis fotoaparatą.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. man labai patiko

  2. Visai nebloga vieta

Rašyti komentarą